Vorienė

Išėjo voras
ir dabar pati neriu
pilkas gijas
koks malonumas
darbo nesibaigiančio ėmiaus
kai susipykom
užvakar, prieš lietų
jis toks ūmus ir įžeidus
neatsisveikinęs išėjo
neatleido
netikėta buvo man
glamonė už spintelės
klykiančiam drugeliui
jis žadėjo rojų
taip panašiai
kažkas ir man žadėjo
nesusivaldžiau
ir va – paliko
todėl dabar pati
neriu, neriu, neriu...