nepasitikėjimo baimė

nepasitikėjimo baimė užsirangė ant mano motinos pilvo
nusėdo pilkomis dulkėmis kai basa nesuspėdavo paskui seseris –
mažiausioji kvailutė nuolatiniam lekavime ir tėvų amsėjimuose.
vaikai niekada nieko nesupranta.
neišmanėlių liežuviai kuriuos reikėtų kepti sekmadienių bažnyčiose
kiekvienam įsižiojimui įdedant po gabalėlį kaip ostijos priedą.
nepasitikėjimo baimė persmelkė sieneles jutau ją stumiamą delnų. visiškai visų.
atpažinau vilkus žmonėse dar neiškėlusi kojos ant žemės
bet laivas jau buvo išplaukęs prieš devynetą mėnesių
o slėptuvė supliuško tąsoma dėsnių – turėjau išplaukti nuodų neatlaikiusiu apvalku
kad kelio gale atpažinčiau žmones po kailiais nuodams tebevirinant kraują.