Į Žvaigždes!

Šiltą rugpjūčio naktį pažvelgiau aš į žvaigždes ir tariau sau: „Ranka nepasieksiu, reik ką nors sugalvoti...”. Kaip tariau, taip ir padariau. Tiksliau pagalvojau ką galėčiau daryti. Iš pradžių galvojau apie raketą, katapultą ir kopečias, bet paskui supratau, kad visos šios idėjos bevertės dėl pinigų trūkumo. Tuomet baisiausiai susinervinau, kad galiu nepasiekti žvaigždžių ir pradėjau gerti.

Po to kai pažvelgiau pro velniai žino kelinto tuščio alaus butelio dangtelį į besisukančias ir vis labiau artėjančias žvaigždes supratau ko man trūkstą! O trūko man vieno labai jau paprasto daikto, liaudyje „špricu” vadinamo. Naktį jį žinoma nėra taip lengva gauti, bet nutykinęs iki artimiausios vaistinės ir pasveikinęs ją džiaugsmingu plyta-langas „valio!” gavau „špricą”. Buvau savim labai patenkintas ir traukiau namo dainuodamas dainelę ir žvelgdamas į žvaigždes. Tiesa, dangus gerokai sukosi, dėl to keletą kartų teko bučiuotis su asfaltu, bet galiausiai vistiek pasiekiau namus.

Susiledau į veną visus tėvo (gal patėvio, nes savo motina nepasitikiu) narkotikus ir užsikeberiojau ant stogo. Po maždaug 10 minučių supratau, kad astraliniu greičiu skrieju aukštyn, į kosmosą, į žvaigždes! „O ba,-pamaniau,- "Žvaigždžių karai" ” . Ir iš tiesų, aplink mane ratus suko Imperijos kreiseriai ir X ir Y tipo naikintuvai. Aš pas buvau Lukas Skaywalkeris ir sėdėjau už naikintuvo vairo ( o gal šturvalo?), visur švysčiojo spalvoti lazerių spinduliai, sproginėjo laivai ir...viskas išnyko...

Senis man gerai vožė į snukį, kai aš jis nepadoriai iškeikiau, dėl sugadinto spektaklio ir pareiškė: „Rinkis kur nori eiti!”. Aš žinoma, nieko nesupratau ir paprašiau paaiškinti viską išsamiau. JIs atsikrenkštė ir ištiesė man kažkokį popiergalį su dideliu užrašu „Meniu”. Apvertęs lapą kitoje pusėje pamačiau ir patį meniu:

1. Rojus
2. Pragaras
3. Skaistykla
4. Valhala
5. Amžinieji medžioklės plotai
6. Hadas
7. Eliziejaus laukai [Hado rajonas]
8. Eiso Ventūros „Mirusių gyvūlėlių amžino poilsio ir reabilitacijos zona”

Buvo ten ir daugiau skambių pavadinimų, bet manęs netenkino nei vienas. „O atgal į "Starvarsus galima?" ”-  paklausiau. Senelis garsiai nusikeikė ir dar garsiau nusižvengė o paskui spyrė iš kerzo į užpakalį,  dar tarė: „Eik tu na.., dar tokio negirdėjau, reiks chebrai papasakot, varyk, sūnau mano, į savo  "Starvarsų" poilsio zoną ir šaudykis ramybėje!”, ir pasižymėjo „Meniu” naują pavadinimą.

Ranka spaudžia šturvalą, naikintuvą visą krato sprogimai, o man akyse jau velniai žino kelintą kartą mirksi užrašas „Game Over”. Nieko baisaus, tuoj bus „restartas” ir vėl skrisiu į ataką. Sunku perprastą tą „X-vingo” valdymą, bet tik ne tada, kai turi mokymuisi visą amžinybę!