Senomis miesto gatvėmis
nubėga vaizdai
iš vaikystės prisiminimų
[ne ten mano džiaugsmas
širdgėla mano ne ten]
sugrokite tyliai iš ašarų
iš to vakaro šnabždesio
iš begalinio liūdesio
fleitomis ir arfomis
tam žmogui, kurio veidas
nematomas
kurio širdis jau seniai
pavirto į akmenį.