Pradedam

Pagaliau Saulė vėl glosto mano veidą...
Banalu.
Gal geriau tarp nuorūkų žaidžianti vaikas?

Džiaugsmas nuvalkiotas – rašyk apie vienatvę.
Kaip geriau: šlapimo lašas lietvamzdyje ar lietaus lašas srutų duobėj?
Būt geram ar blogam, groteskiškam ar depresyviam?
Nieko taip, vaikeli mano mielas, nesužavėsi...

Gal jau eik miegot, nemiga taip pat pavargęs motyvas.
Vidurnatis, pilnatis... Bandai būti romantiškas?
Neris nutekėjo, mauronis numaurojo (lėkštas žodžių žaismas).
Gerbk klasiką – ji visa ko pagrindas!
Pamiršk klasiką – moderniais laikais taip kurti nebegalima.

O dabar sukursim kažką drastiško.
Kažką, kas pakylėtų iki padebesių.
Tuomet tėkštų į žemę, užmestų ant galvos mėšlo krūvą, sutrintų purvais...
Vėl banalu...
Pradėkim nuo pradžių.
Pagaliau Saulė vėl glosto mano veidą...