dviračiai, kuriais moka važinėti kiaulės

per tuščia.
puodeliais
be dugnelių.
per tuščia.
tavosiomis lūpomis
nuvarvant
žodžiams
be dugnelių.
susigrūstumėm
dviratį ar kiaulės
koją
į burnas,
surastumėm
„dugnelius“,
tačiau mes-
„užsiėmę“,
mylime filmus
„vyrai juodais drabužiais“
ne, niekada
nežiūrime
„porno“,
gyvenimo vadovuose neskaitėme:
„pusryčiams suvalgykite
dviratį ar kiaulės koją“
per tuščia.
tššš,
girdi kaip
„turiu, ką pasakyti“
prabyla gerklėje
tuščiu dugneliu
kiaulių/dviračių
kalba?
per tuščia.
bet aš sutinku
būti kiaulės koja,
jei tik tu
tuoj pat
astikandi dviračio.

                                                  nulipk nuo savo dievo
                                                            tššš...
                                                    kadanors jis pats
                                                  priklaups prie Mūsų.