Puslitrį dažų Jos atspindžiui išliejau
Kol stiklas neatlaikęs numetė spalvas
Pernykštes odes sulitavęs vėjui
Jos antakius nagu braukiau, it įtemptas stygas
Kur užpilkėję terpės plūstas, lydyta
Nostalgija ir sraunumu kalkėjančių minčių
Naktim guldau Ją, nespalvotą, slyvų guolin
Pusilgiu B grupės pieštuku
Meduolio lovy išsipūtęs rytas
Kabarojo saulės lizdą rūškana mina
Mano akyje amsėdamas suglebo mitas
Jog driežiška tulžim, svajoja tik delčia
Josios lūpas išklijuoju jūrom
Pasaulis lieka sausuma adytas plaukuose
Ji svajones sutiko metronomo kirčiais
O aš, chameleoniška akių spalva...