Ant ašarų lauko į pietryčius vėjo
Gulėjo du vyro vaikai.
Nebuvo jie matę, kaip tėvas su pjūklu
Nupjauna rasotas žoles.
Nebuvo regėję,
Kaip griūva po dalgiu,
Žolės miesto žmonės maži...
Virš ašarų lauko į Šiaurę nuo vėjo
Kabojo sudilęs mėnuo,
Fiksavo kaip miršta žolėj
miesto žmonės
Ir viską įrašė archyvan dangaus
Prie ašarų lauko pašonėj Zenito
Tupėjo varnėnų būrys
Nematė kaip miršta
Tik rauda girdėjo
Žolės miesto vaikų...