Baladė apie vektorius arba Amazonėj be irklų

Berods, pradžioje buvo vynas
Horizonto raudono spalvos.
Tu miegojai ant sienos Berlyno,
O aš prekiavau nuolatos.

Pamažu pripratau prie tabako.
Gera buvo bėgioti migloj.
Tau patiko nuo šacho prie mato.
Aš pamėgau „Sekundę! Aš tuoj! “

O vėliau pamilau tavo mamą.
Vis stebėdavau savo batus.
Solfedžiuodavau pustuštę gamą.
Paryčiais. Toks truputį orus.

Dar vėliau parsivedžiau tylą.
Nebepamenu, kur ją radau.
Spoksodavom vienas į kitą.
Provokuodavom manąjį šou.

Na, ir ką – prasidėjo kankanai.
Su visais. Iš visokių laikų.
Finale vis kas nors su pižama
Paklausdavo – „Tau neramu? “

Ir pokšt!! Visos kortos ant stalo.
Tu žvelgi į mane tarpdury.
Tavo kumštyje pirštai pabalę.
Man ant lūpų lašai raudoni.