Iš kiauto ritinėjas dūmų nišos
Kilsteli kiaurymės link, pusplikė josios galva
Kol miegojai, kimai žiemos karavanams
Atgūžėjo gėdinga, sieros pritvinkus tyla
Mes atkovoti, be atėjūnų rymom
Užakę idant musė prekybos centro maiše
Ji kadaise beginklė už mūsų budėjus
Išmoko kvartetą atstoti viena
Laido galas ir triumfas, kurs dingsta
Kai vėlei išbudina bestygę arfą delne
Mes menam nelaimę, o ir laimės simfonijos
Kurčio neguodžia, neguodžia žinia
Jei ištversi žiovulingą žvilgsnį mėnulio
Delčią suvalgys viltinga aušra
Melstis išmokau kol laikas suklydęs
Naktį skaičiavo para
Ji kadaise beginklė už mūsų budėjus
Išmoko kvartetą atstoti viena
Nuo likusio trio garsą idant rūbą nurengus
Viešpaties rolėj išbrėško tyla...


Nocturne






