Pasaka nepasaka (juodraštis)

auksinis narvas
aukso karieta
auksiniuos soduos
noksta aukso uogos
tenai karalius
su visa svita
takais auksiniais
vaikšto nuogas

nebado pirštais
niekas jo visai
prie keistenybių
tiek visi įpratę
nes žino viena
kad svita nūnai
ne vieną akmenį
švininį metė

tik vieną kartą
kai visiems pabos
į saldų melą
karalius neįtaikęs
drumzlėtos purvo
balos išgaruos
ir svetima svita
savus išvaikius
puikuosis aukso
sodų aptvaruos
vergais tarnus
iš baimės laikius
tartum slogutis
rojun išgaruos

o kai saulėlydis
karaliui sužėruos
ilgai ir godžiai
aukso besivaikius
neišsineš jis turto
ant įkyrios kupros
išeis iš tikro nuogas
tarsi vaikas