Apsikabinsiu tyliai vakarą
Padėsiu galvą ant pavargusios dienos pečių,
Ir mintyse sau seksiu pasaką
Kad viskas šiam pasaulyje gražu.
Kad viskas aplink mane tikra
Kad tikros šypsenos praeivių sutiktų,
Ir ašaros, ir aimanos, dejonės-tikros
O ne prisidengtos melu juodu.
Neišgyventos mintys atitolins rytą
Naktis iš mano lovos neskels ilgai,
Apsikabinusi nakties bekraštės tylą
Užmigsiu kai kieme pragys gaidžiai.


janukas









