apie mus
kai vidudienį žydinčios obelys
mums skleidė kvapus
tolimų apelsinų
juos kvėpėm kaip orą
gėrėm kaip šventintą vyną
nėrėm į juos
kaip į ramų
neramiom bangom pasipuošusį
tolimiausių kraštų vandenyną
ir po tom obelim atsisėdę
lūpom
saulės medaus išpaišytom
ir veidais
dar nešluostytais
pykčio ir melo rankovėm
į vakarą
į vakarą
mes įsiliejom
po to
kaip kačiukai pieno prilakę
kaip bitės medaus prisigėrę
užmigom
sapnuot
ateities
suraišiotos nerimo siūlais.


Ag_ne






