jau jau įkvėpk giliau...
aš vėl turiu klaustukų iš gyvenimo
ar ne perdaug šiandien nerimo?
ar ne per trumpai gyvenam?
ar ne per jauni pasenom?
ar ne iš per gero gyvenimo?
padėk, man, nesuprantančiai atsakyti
kas po velnių čia darosi, brolyti?
kas per paniatkės, kas per bazaras?
blogi pavyzdžiai plinta kaip maras
aš nekenčiu šito recepto
kaip artimą savo apgauti
kaip plaukus jam nurauti?
ar paskutines kelnes leidi
tau numauti ar atgal užmauti?
taip klausia gyvulys žmogaus
kurių dabar daugiau
kas mintį pagaus?
priedainis
kai tau sako ei ei
ar ne perdaug matai?
ar ne perdaug žinai?
ar tik ne iš mano torto
atsikast užsimanei?
aš negaliu daugiau kentėti
kiek galima tyleti?!
jei esi vienas ir ant tavęs važiuoja
nors jų daugiau ir jie nori valdyti
tu neliūdėk, kiek jėgų turėsiu
klausyk, as tau padėsiu
sunku vienam puolimą atlaikyti
palauk manęs, mes jiem įspirsim brolyti;)
perpildytos žvėrių sąskaitos
bet ne mūsų kuklios piniginės
užtai kartais ir jaučiamės
kad perpildytos kantrybės stiklinės
jei galetų su visais rūbais skaniai suėstų
mums ant sprando ramia sąžine atsisėstų
bet jų godumo svoris viršija smegenų
ir tokia būsena aš pereboru vadinu
priedainis
per silpni, kad gautumėm kokybę?
kodėl turėtum pasitenkinti kiekybe?
dieve, kaip sunku kartais ant šito svieto
nei kantrybė nei sėkmė nei laimė nesimėto
jei dar jėgų turi ir pakovoti gali tai...
priedainis
man taip sunku matyti
kaip skriaudžia žmogų
kaip iš gyvenimo stumia
ir prie derybų stalo akis dumia
tau aiškina, kad tu tik konkurentas
ir tu girdi kiekviena mielą dieną
paslušai ne tvojo eta dela...
tau pučia dūmus į akis
bet tu matai viską girdi
nesi nei kurčias nei neregys
kažkas tik apsidžiaugtų
kad prie jo kojų klupėtum
bet pasidavęs tu tik nusidėtum
toliau blogiui plisti padėtum
priedainis
aš iš patirties, aš ne apie orą
buvo razborkių, mano oda stora
žinai, nebesuskaičiuoju kiek kartų
už savo nuomonę problemų turėjau
net buvau pradėjus savęs klausinėti
ar geriau turėti ją ar neturėti?
ir vos ne Hamleto dilemą apturėjau
bet pamąsčiau jei pasiduosiu
tai tik leidimą stumdyti išduosiu
tada vėl ir vėl tik malkų gausiu
ir vieną dieną gal jau nebeatsigausiu
kol gyva esu, aš pasakyti skubu...
priedainis