Žmogus ir jo skaidri bekūnė siela
Atėjo čia gyvent į Žemę mielą...
Bet kam, sakyki, kam to reikia?
Jei jis tik skaudina kitus ir žeidžia.
Žinau, sakysi man: „Palauk, žiūrėk,
Žmonių visokių būna, praregėk“
Bet.. bet kas iš to, jei mano akys mato,
Kad šiais laiakis šioj Žemėj gero maža...
Tai kam tada, dėl ko žmogus
Atėjo Žemėn ir naikina mus?
Naikina jis ir brolius ir seses
Aplinkui tik juoda spalva ir kraujas, nes...
Nes nėr šioj Žemėj tikslo jam
Mirtis juk visagalė duos pabaigą viskam..
Ir nors nenori Tu to pripažinti,
Bet apsiprask, kad gyveni numirti..