-.-.-

vakarai
neapsėjo tamsos savo  dryžiais
ir pabelst negali
ir pakelti akių neįstengtum

net nedrįstum vandens
išbaidyti verlibriniais  samčiais
kai prie skliauto esi tik griuvėsis

kai tylos nekenti
nežinai kaip sugrįši į naktį
kuo sau patalą klosi kuo tapsi
 
be motyvo vėluojančio
vis dygsniuosi pašvaistėje žydinčią
vakaro skraistę...