sumišimas

Kad man vistiek, gal tikrai, gal ne, gal taip, gal, gal, gal....
Sumišo,
pasiklydo mintys ir kas dabar, iš tos tamsos, jas atgalios parves. Už lango krapt, krapt lietus lyg įkyrus svečias beldžia į duris. Norisi numirti, o gal  išmokti gyventi. It įsiutintos bitės, antgamtiškos jėgos, gelia tarp gerklų ir plaučių. Dainuoja, girdžiu dainuoja. Gal iš džiaugsmo, kad mano mintis surado, o gal iš skausmo, kad savų neranda. Kas surinks mano mintis, juk jų kaip ir žvaigždžių, per daug.
Eisiu pasiieškosiu jų gal jos mane jaučia ir lietų, jau ne lauko lietų...
-Užmerk akis, atverk ausis. Ką girdi, ką jauti? -Vėja, lietų.
Krapt, krapt.