Rankų vėsa

Suskilus į akmesnis
Sumedžiojus grobį užmiega
Laukia kol kitas prisiartins vagis
Po klevu uosiu uodžia rankų vėsa
Žmogus.
Toks silpnas bevalis nukankintas
Pailsi medžiotojas ir pro šalį.
Nereikia jam žmogaus.
Kitokio gyvenimo nematęs puola po automobilio ratais.
Iškirsti sudžiuvę medžiai.
Svajingos kadaisę gražios apylinkės
Užterštos mūsų gyvenimo.