O paukšti

O mielas paukšti, varna tu juodoji
Mano žiedą po laukus nešioji
Ir su krankliais dainuoji.

Kur tavo dūšia plaikstosi be laimės
Ieškodama paguodos pas kitus
Ir audroje ji tyliai aidi ieškodama
Sau kelio į namus.

Paleisk prisirpti žiedą į dirvonus,
Kur pūdymas brandino žemę.
Tegul jo sėklos dygsta medžiais
Augalotais ir tvirtais.

Tanki giria priglaus ant savo rankų,
Sužvarbusia tave ir seno medžio drėvėje
Surasi šiltą tylą su lapų lopšine.