Tos mūsų vasaros - čiobreliai, bitės, pienas.
Tos mūsų žiemos - sniego seniai, pusnys, vėl šiaurys.
O tie pavasariniai vieversiai, sprogimai ir purienos.
Rudens nostalgija, vėl lapas mirdamas aukse paliks.
Nešiojame savy - tai vienkiemiai, miškai ir žemuogynai.
Dar jūrą, lygumas, svajonių gintaro namus.
Vilnonės drapanos, lininiai rankšluosčiai ir vyžos,
Muziejuose pasens greičiau už mus.
Dar kalbame ne angliškai, ne rusiškai, ne vokiškai.
Dar liko visos balsės, priebalsiai, linksniuotė ta pati.
Komerciniai skambučiai, daug fariziejai moka.
Judo istorija iškyla atminty.
dar liko visos balsės, priebalsiai, linksniuotė ta pati...-patiko.
nelimpa man pavadinimas...o apskritai, prisiminiau venslovos -mano tėviškė mėlyno nemuno vingis...vienintelias jo geras eilius:)