kada sunkus ir minkštas arklio snukis
paliečia vandenį
nubėga į šalis
per mus
per visą goslią vasarą
bangelės drungnos
šiandien nebelis
tebus ramybė ir tas lėtas vakaras
nuglostytas švelnios lietaus tėkmės
vanduo varvės
per arklio lūpas drebančias
lašės dangun
ir žvaigždėmis žibės