Spalvota

Vėjas pučia
Pro mano gyvenimo langą.
(Jis visada atviras – dėl tavęs)
Jaučiu, kaip kyla audra.
Spalvota.
O aš kaip vienišas medis:
Stovėsiu, linguosiu, nulūšiu..
(tokie medžiai dažnai neatsilaiko)
Mano kamienas per silpnas
(nors šaknys giliai žemėje)
Ir aš bijau!
(Nors tikiu. Spalvotai.)
Gal išgyvensiu.
(užverčiu savo depresijos sąsiuvinį)
Audra baigėsi,
(beveik neprasidėjusi)
Jaučiu, kaip pateka saulė.
Spalvota.