Neįdukrinau tylos akimirkos kuri nutiltų man paliepus
Nepasidaviau tavo skruostams kurie įdumba jausdami
As negaliu vėjo nuraminti
Bet galiu tave įsiminus mylėti
Laukti tavo žvilgsnio. Aš žinau,
tu tas kuris visada buvo šalia
Bet kurio man niekada nereikėjo.
Apsisuk ir išnyk lyg tavęs ir nebuvo
Tu tik jūra, vanduo
Didelis, platus be kurio negyvensiu
Man reikia tiek daug pasakyt bet aš tyliu
Tu laukei, visada buvai šalia
Bet man reikėjo ne tavęs.
Todėl išnyk. Visada norėjau būt pati sau
Su dideliu skausmu nužudau tave savyje nes
laisvė brangiau.
Taip aš tokia...
Kaip kažkada man sakei:
negęstanti ugnelė tavo širdyje.