Atveriu langą
ir geriu vėją godžiai
alkana ir ištroškus
gal atrodau nekaip
nes vienas po kito
išsilaksto paklaikę sapnai
pro mano išdžiūvusią gerklę
sušlama žodžiai
saldainių popieriukais
išmetu save pavėjui
paskui jų mirgėjimą
paleidžiu akis
lyg pilkas avele
pasigano tegu dar kartą
svetimų langų šviesoje
už dyką
vyksta dramos
apsitrynę pasauliai
gyventi ten paprasta
bespalviams žmonėms
laiko neturiu
kai sugrįžta pavasaris
dienos ištirpsta
ir paleidžiu save
nebesusilaikau.


Mėnulio ragana








