confeterie VIII

mes tik trise
mažytėje cukrainukėje
senbernaras jo šeimininkas
ir aš užklydusi
paviliota saldžiausių
kvapų

vyras gurkšnoja arbatą
šuo snaudžia plačiai
išsidriekęs jo protėviai
paminklą jau seniai Paryžiuje
užsitarnavę

spėju tai jų įprastas
ritualas per rytinius
pasivaikščiojimus
aplankyti cukrainę
pasilepinti kaip ir pritinka
solidžiam abiejų
amžiui

įsitaisau prie lango
dangaus mėlyje mėginu
atspėti Alpių kontūrą
baltą debesį patikėti
snieguota Monblano
viršūne

madame...
net krupteliu užsisvajojusi
madame  jūsų kava
jaučiu kaip nurausta skruostai
nors nei vyras
nei jo senbernaras
nekreipia dėmesio

sutrikusi padėkoju barmenui
net nenujaučiančiam
ištarus moteriai
netikėtą burtažodį