Verk.
Padovanok man upę,
Jos vaga, prieš srovę,
Pas tavę atplauksiu.
Verk.
Kol sužydės laukai,
Kol su pavasariu,
Pas tavę atplauksiu.
Verk.
Ne tyliai, garsiai.
Echo tavo kol išgirsiu,
Ir save tavim atginsiu.
Verk.
Man gera naktimis,
Plaukiant ašarų upe.
Ją papildysiu savom,
Lyg chaoso erdvėje.
Jei netyčia neatplauksiu..
Tavo druskų srovele.
Tu nepyk,
Matyt paskendęs,
Būsiu upei be vandens.