Žolė išdraskė kelią asfaltuotą
Ji ištrypta, skaudžių kojų nudejuota
Kur giliau- bala įkibus drypso
Turistas žymi kadrus
Mano veidas nudegintas nuo akimirkos blyksnių
Kartais matau pradurtą debesį aukštai
Iš ten kyšo saulės auksinė ranka
Išsilydė paliesti daugiabučių smaluoti stogai
Kartais nusiridena šiurpulys, žaibolaidžio antena
Muzika erzina širdį skaudžia praeitimi
Įsižiojęs rėkiu skiemenį kažkam
Klausiu jo- pasiilgai? Vėl į žemę sugrįžti
Paspringusios pauzės- visus suvienijo
Drąsus žvilgsnis, bet tik trumpam
Išsprūdo žodis repetuotas ilgai
Vis vien tave rado dešimtas badas
Per tuščią skrandį nuodėmėm apakai
Nenudžiugins prikrauti stalai
Užmigdys nuodėmę, sukaltas paauksuotais vynukais
Mano ūgio grabas


nepažįstamas



