Bepuolami pūkuotų lervų,
Žaliuoja vakariniai pagirdukai.
O šaldytuvas tuščias, ak, jis sterva!
Kad taip, Vilkiūkšti, viskio su ledukais...
Ir pėdina tegu šeškai būdon,
Ir riaugėja tegu senais agurkais.
Jiems kas, kad smirda iš burnos.
Ir skydliaukė tegu paburkus...
Ak, šienas, kaimas, šūdas ir daina!..
Ji nesilieja, ji kaip elgeta sau meldžias.
Imunitetas silpsta sifiliui, ar ne?
Ir mirk, ir mirk kaip puvena po medžiais.
Nepamenu, Palmira vakar ką išbūrė,
Tik lyginasi vingiai, ten aukštai.
Be vaakumo dėžutės nėr ir būvio,
O protas per sekundę virto vėdarais.
:D patiko labai. Ir Vilkiūkštis su pagirdukais tiesiog žavūs. Ir nuotaika aštri. Ir dar sutinku su teiginiu, kad šaldytuvas- sterva, šimtų procentų sutinku, kaip tik gali sutikti amžinai alkanas studentas, atsidaręs tuščią šaldytuvą.
Visockis geriau parašytų, nors ir buvo...
(geras poetas, ir mintys poezija reikiamos, ir humoras "TONKII" - subtilus, subtilus, bet ne grubus.
čia tikriuasiai koks tai alkoholikas bus ant "mazolio " - nuospaudos, lyriniam subjektui, (kam tai ) girtas, netyčia užmynęs, ir taip poetiškai išplūstas.
( žodis valdomas neblogai, tik tiek.)