Pirmiausia triukšmas daužosi paklaikusiais sparnais į stiklą,
vėjuotas gaudesys plieninių gatvės kirminų
ir garsas potvinio mauru užlieja debesis minčių.
Paskui kariai skaisčios žibintų karalystės atžygiuoja:
prasivėrė žaliuzių kampuotos grotos geltonuos languos
ir mėnulio sidabru mintis suskaldo ašmenim kardų.
Galiausiai ima baltą skruostą šiukščiai glostyt godus karalius Logika
ir darosi baisu mažutei sielai, nužengus žemėn iš sapnų,
kai vėl tamson fantazija nuskrieja ant gailios nakties sparnų.


mušeika



