Nerami

Nerami blaškosi siela erdvėj
Negalėdama pasiekti tavųjų rankų
Nematoma laiko siena skiria
Nematoma atstumo siena skiria
Neleisdama pajusti tavosios silumos…
Bandau įsibrauti tarp laikrodžio rodyklės ir paišyti tavo paveikslą
Bet nerandu spalvų
Nerandu tavęs,
Šaukiu tave, bet tu manęs neišgirsti
Rūkas tavęs neleidžia surasti
Tavo godūs pirštai, įstrigę tarp mano liemens
Neleidžia tavęs pamiršti
Juos godžios mintys užvaldė
Tik norisi tave glausti šalia savęs
Jausti savyje ir niekam neatiduoti, niekam nepaleisti
Ir kas iš to
Tavęs nerandu
Tu tyli, pasislėpęs ten toli, už to beribio rūko…