rimta pasaka

gimus mergiotei
tevas motinai balčiausių alyvų
priskynė sakytum kuodelį
melyno krištolo vazon
spraudė, kakta rasojo
penkialapių žiedų ant grindų
prikrito lyg dulkių mat rankos
drebėjo

- - - - -

kai augo mergiotė
tėvas iš trobos verpstes
išnešęs visas kiek suradęs
po jovaru pakasė
ir bokštus nugriovęs ir tiltus
o fėjas krikštamotes
prirakinęs prie girnų
patsai su dalge išėjo slibino
kauti

- - - - -

lūpos lyg vyšnios mergiotei
prisirpo o rankos iš pieno
išplaukė ir kaklas buvo lyg gulbės
piršliais viziriai velniai vandeniai važiavę
nešę šilką žadėję pilis ir žemes
vartų buvo nespėdavo kelti
nuo kumelių kanopų nenusėsdavo
dulkės

- - - - -

o išleido už mylimo
toks jau tėvas buvo