***

Krintančios krištolo ašaros
Atsimuša į žemės kietą gruntą,
Lyg laikrodžio dūžių aidas
Nuvilnija tylus jų skambesys.

Tave įstūmė į verpetą
Lyg mažą vaiką, bijantį tamsos.

Netylėk, neliūdėk, juk tu žinai, kad viskas bus gerai.
Nesislėpk, nebėk, greit būsi su tikrais draugais.
Jei jūra oš, jei Dievas duos,
Su vėju liksime draugais.

Širdy skaudu ir tuščia
Ant stalo šąlanti kava.
Tu numetei tada ragelį,
Nesugebėjai pasakyti nė „ate“.

Tave įstūmė į verpetą
Lyg mažą vaiką, bijantį tamsos.

Netylėk, neliūdėk, juk tu žinai, kad viskas bus gerai.
Nesislėpk, nebėk, greit būsi su tikrais draugais.
Jei jūra oš, jei Dievas duos,
Su vėju liksime draugais.

Aš sugriausiu skausmo miestą,
Net jei mirti reiktų man dėl to.
Pasiimsiu vėją sau parankėn
Ir su saule bėgsiu lig dangaus.

Netylėk, neliūdėk, juk tu žinai, kad viskas bus gerai.
Nesislėpk, nebėk, greit būsi su tikrais draugais.
Jei jūra oš, jei Dievas duos,
Su vėju liksime draugais.