Varna

Prie vienišo žibinto, gatvės pakrašty,
Ant šakos tupėjo varna negraži.
Jos giesmių neklausė medžiai net seni:
-Suvelta girtuoklė, ji kokia baisi!

Nemokėjo varna nei žvaigždžių skaičiuot,
Nei piktiems praeiviams su sparnu užtvot.
Bet tikėjo, naktį, kai visi užmigs,
Varna juodą, grazų ant šakos sutiks.

Gaila neatskrido varnas nuostabus.
Jos giesmių neklausė tąnakt net lietus.
Ant šakos kaštono, gatvės pakrašty,
Prasigėrtus mirė varna negraži.