Kartojasi ir vėl iš naujo, ta pasaka be galo, be raidžių..
Užburtas ratas...
Mano saulė vėl aptemo. Tik minutėje dar liko
keletas šviesių minčių.
Laikei už rankos, dabar beliko pėdos, beliko tik tai
šiukšlės iš nuotraukų tylių...
Šiandien skanu, o ryt išspjausiu.
Iš savęs kažką išspausiu,
viltingas žvilgsnis priekin, tu kantrus? -
aš jau nebe.
Vėl kartoji tuos pačius žodžius...
Paleisk, nebelaikyk...
Ištirpo sniegas, ištirpo sakiniai be žodžių, be taškų,
iširpo viskas, o su viskuo - ištirpai ir tu...
Pilnoj galvoj minčių - TIK TU, TIK TU...
Kartojau ir kartosiu, nesvarbu, kad šiandien jau vėlu.