Vos sumerkiu akis, jau pavasaris žydi.
Ir jaučiu aš jo kvapą iš tavo plaukų.
Šito kvapo svaigaus man net gėlės pavydi,
Kaip pavydi dangus šių žydrųjų akių.
Tavo kvapas man atveria vaizdą gražiausią -
Lauką, girią stiebų ir ošimą bagos,
Ir mažutės lakštingalos giesmę švelniausią,
Ir tą žėrintį deimantą ryto rasos...
Tavo kvapas lyg rūkas pavasario rytą,
Lyg gaivumas miške po gegužio lietaus.
Jis vilioja lyg čiulbantys paukščiai prašvitus,
Ir svaigina lyg gūsis vėjelio švelnaus...