Tau palieku šią leipią popietę.
Pabūk viena, vienintelė, vienturtė.
Betonas dar alsuoja tavo burtais,
Nors alpsta karštyje svajonė įžeista.
Tau palieku šią popietę, mieloji.
Ak, ką galvoji, aš nepamiršau.
Vėl tyloje atodūsius skaičiuoji,
Kasas aukoji, bučinius mazgoji.
Bandai ištrinti atmintį, klausaus,
Klausaus ir nieko negirdžiu, brangioji.
Tokia kurčia, akla ši siestos valanda.
Gerai žinau likimas neįpareigoja...
Pabūk šią popietę vienui viena