Pelėda

-Tu ne viena-man suklykė pelėda.
-Tu ne viena blaškaisi tarp būties šešėlio
Spalvotą kaukę dabarčiai atsukus.
Ir ne vienai Tau savo geismo gėda,
Minčių saldumo, kur įdaras vien cukrus.
Tu ne viena šią naktį nesudėjus bluosto
Šypsais garsams, kur skęsta skersgatvio žibintuos
Ir ne viena matai virš balto suolo,
Kasas mėnulio jaunaties nupintas.
Tu ne viena keliaudama link sapno
Badysi savo šaltas pėdas.
Ir ne viena užmigsi šiąnakt-
Man suklykė nuskridusi pelėda.