Buvo kryžiai,
buvo pjūviai,
Liko randai...
Šimtas metų jau praėjo.
Dar galandį?
Dantį? Peilį?
Skausmui numalšinti?
Bangos eina,
Skrodžia mano mintį.
Gal reikėtų
tik paleisti skristi paukštį…
Gal reikėtų
Nebijoti kilt į aukštį...
Gal reikėtų tik pavirst
Į upę vėsią...
Gal reikėtų pamatyti
Mirksnio tiesą…