Svajų vartai užverti

Gražiausia man, kai mėnuliu kvepia naktyje,
Kai girdis angelų sparnų plasnojimai tyloj
Kai stingdamos dangaus ašaros užmiega gatvėje
O šerkšnas apraizgo lūpas gijom mėlynom...

Gražiausia man, tos senos kapinaitės,
Kur ant kalvos gaisrus dangaus stebėjom...
Ir vis apakę nuo savosios meilės,
Žvaigždžių sulaukti negalėjom...

Neiškenčiu, dabar ta žviegianti ramybė.
Neleidžia eiti pro savus svajų vartus...
Ir šykart angelų sparnai nutilę.
Palieka tuščią dainą, mirusius „mus“...