naktis

Ateis naktis,
danguj mėnulis pasirodys,
į mano langą vėjas vėl stuksens,
o man bus taip niūru, ir šalta,
nes nėr tavęs šalia manęs.

Skaičiuoju aš žvaigždes sėdėdama prie lango,
matau, kaip jos ten šoka rateliu,
ir ausyse, viena daina vis skamba,
o mintyse, ten šokam,
Aš ir Tu!

Aš vėl liūdžiu,
ir ašaros vėl byra,
net nejaučiu kaip jos man krenta ant delnų.
Kodėl taip liūdna, skauda širdį?
Nejau dėl to, kad be tavęs gyventi negaliu!