Užkimęs.
Nekalbėjo.
Skiemenim po vieną
Išroviau mintis -
akmenim apmėtė
[kaip viduramžiais].
Ei!
Skauda!
Tada dar degindavo
raganas...
Galvojau, susiprotės?
Geriau būtų nukryžiavęs
ar ką...
Jis gi žino, ką aš myliu.
Būčiau kabėjus sau [ne tau]
vėjyje
ėjyje
yje
Ei!
Girdi?!
Kaip neša žodžius
lapai juodi ir apipuvę?
Medžiuos aššš
ššš...
nežadink jų
nei rudens,
nei Dievulio,
nei varnų.
Karrr![?]
Jis užsikasė kastuvu.
Aš palindau po antkapiu.
Velniškai sunkus! [t.y. dieviškai].
Dar užkimęs.
Ir muša
savo kriokimu.
Et...
Ilgiuosi tų dienų,
kai tyliai kalbėdavau
su varnom,
Kai tyliai kabėdavau
ant kryžiaus vėjy.
Tylutėlaičiai...
P.S. daugtaškis - suprask, gili pramė. Būtų neblogai, kad parašytumėt kokių atsiliepimų ar ką...