o juk -

dažniausiai patamsy susirenka mintys
subėga upeliais ir nuteka sienom
erdvėm, ištapytom makabriškom freskom
siaurėja ir traukias it deginant žiemą

prabėgusių mėnesių kuklios grabnyčios
beieškant sutraukytų stiklo karolių
vos skimbčioja augant ir tarsi netyčia
įtrūksti ir skilsti - nelyginant molis

pabirus mozaikai prasilenkia tiltai
pakyla į orą benamiai sapnai
lengvai, lyg siuvėjo matuojamas rūbas
priglunda prie kūno dulkėti nuodai

dažniausiai patamsy susirenka mintys
į kuprą susimeta, skausta rytais
ir veltui bandai vėl save susirinkti
iš to, ką palieka nuliję langais - -