Žavi prieblanda slystanti lango stiklu.
Įsiskverbiančios dužusios snaigės.
Begriaudamos ritmą manųjų minčių
Katastrofomis giesmę užbaigia.
Girdžiu, kaip trūksta styga Tavo džiaugsmo,
Kaip lūpos be perstojo gieda man tylą.
Kaip šliaužiančio liūdesio muzikos klauso.
Išblukusi dangų akyse skandina.