Gyvenimo garso takelis

Labas. Iki. Štai vėl žiema manyj...
    Iki, iki, iki...
    Kodėl šie lapai mėlyni,
    Nukritę, prislėgė kantrybę?
    Stikliniai rūmai ir fontanai,
    Lediniai paukščiai, dangus jų skeltaskliautis,
    Hieroglifai bebaimiai,
    Kaktoj išgarviruoti.
    Ir šis gyvenimas...
    Šalia kiti lygiuojas,
    Bet ne mano jis aplinkui žmones
    - Tai tik takelis...
    Garso takelis gyvenimo
    Iš fonogramų, melo žodžių
    - Nieko tikro neužuodžiu...
    Ritme miegos pasąmonė:
    Smagiai kvatoju - kokia ilga nesąmonė!!!
    Šis beprotnamio montažas...
    Kasdien su plakimu širdies susietas,
    Kasdien joje procesai vyksta
    Cheminiai - energiniai, išties.
    Bet meilės nieks negali grot
    Ar bent surast kur nors,
    Atnešt, paduot.
    Tai tik takelis groja
    - Garso takelis aidi senas
    Senais geraisiais atspindžiais.
    Kartais „Kaip gi laikais? „
    Po mano apgultos nakties
    Klausiąs.
    Negaliu šnekėt - man taip sunku...
    Daina sekundžių pabaigtų
    Lyg operos fantomas
    Pragaro pašonėje suokiu:
    „Man reik trupučio meilės,
    Šiek tiek dar saulės veidui
    Randų bei siaubo gremžto,
    Galbūt, dar proto, sielos,
    Pasitinkant savo lemtį,
    Kad išbūtų mielos
    Šios paskutinės dienos
    Atbėgantiem laikam
    Kažkur gyvenime,
    Kuris lyg ta juostelė
    Ilgainiui baigsis.
    Jis lyg sena žievelė vaisiaus,
    Nesiekiamo ragauti. „

    Sugroki arfa nuosavą motyvą
    Kol dar nesibaigė jos gijos,
    Kol gyvenimas dar gyvas...
    -------------------------------------
    Juostelė baigiasi.