Trupiniai - 4

***
Vėl drėgna, visur patižus žemė
Po pilkuoju debesų skėčiu
Aš delnais, kiek pakeliu, pasėmiau
Jos žiedų, jos laimės ir kančių…

Akyse - pavasario troškimas
Veržlūs jo ir mirgantys srautai…
Ir iš kur jie nelabieji imas
Kai saulelė taip nebeaukštai…

Ir kodėl, kaip mažvaikis, sustoju
Ties pačia tamsiausia bedugne?
O pilkoji žemė vis kartoja
Kažinkas dar myli ir mane…

*  *  *
Ląstelė sopulingai skyla,     
Nei ašarų nėra, nei juoko…
Smigi, aštri kaip meistro yla -
Tiesa nebūna juk kitokia

***
Šachmatų figūros -
Blizgios senos lėlės
Laikas trupa, gūra
Stiklo gabalėliais

Va, pražydus smilga
Varpele įkibo
Į taukuotą ilgą
Laiko begalybę…

Sėdim susimąstę
Prie lentų languotų
Kelias trumpas prastas
Tiesiai į Golgotą

Ne vaikelis pievoj
Pienės pūko siekia —
Mums netekus Dievo
Nieko nebelieka…

Sutrupėjęs laikas
Dulkėmis pakyla
Ir aplinkui plaiksto
Skarmalotą tylą…

***
Ta pilkuma dienos,
Trumpybė ta bekraštė…
Neskaitę nežinos
Jos juodo juodo rašto.

Ir žvirblio šiluma
Snieguotoje pašiūrėj...
Šalta gili žiema
Prasmės jokios neturi…

Prasiskverbia vidun
Tas šalčio nuogas šuoras
Ir vasaros vardu
Pasišvaistyt panoręs

Iš užmaršties gilios
Iš mirusių pasaulio
Iš skausmo ir gėlos
Surinko šiltą saulę

Ir pakvietė mane
Prie stalo paliūdėti
Tokia keista daina
Ją netrukau sudėti...

Už lango jau naktis
Juodom spalvom dabinas
Ta laiko netektis
Sunki, pilka kaip švinas…

***
Kambary didžialapės
Ir mažalapės
Žaliuoja gėlės
Užuolaidos piešinys
Baltai
Į jas įsivėlė...

Už lango laukas
Ir vėjo
Pasiutęs šuoras
Sukiojasi snaigės
Ir pusto
Išeiti nenoriu…

Kampais namų
Ir balkonų
Dangus suvartytas
Tarp snaigių
Nuskridusi zylė -
Ir tas, ir ateinantis rytas…