Laikas naktyje

Laikas nusineša mane...
Lieka mažos pėdutės įspaustos į smėlį.
Statyta kadaise sniego pilis...
Girgždančios durys...
Ir tylus vėjo nuneštas juokas...

Laikas nusineša viską...
Ir paukščiai atgal nebegrįžta...
Lieka tamsa;
Bežiūrinti į viršų...
Pasislepia saulė ir pradeda pliaupti lietus!!!

Laikas nusineša tave...
Pasvirusia rašysena rašytus laiškus – stalčiui...
Nepasidalintą obuolio skiltelę.
Palieka kažkur...
Toli už horizonto.

Laikas nusineša viską...
Suklykusią žuvėdrą ir ošiančias bangas...
Viskas lieka tenai.
Tik kur?
Kas pasakys kur?

Laikas nusineša mus...
Išblukusias fotografijas...
Principus.
Nepadovanotą šypseną...
Išdidumą.
Nepramintus takus...
Ambicijas.
Švelnų lyk pienės pūko prisilietimą...
Visa kas buvo man, tau, mums - lieka kitiems.
Tik naktis sugražina svajonę skristi!