Prie žalio kiosko, kur vaikai sukiojasi aplinkuj,
Stebėdami vis alų, cigarečių pakelius,
Ant rudo suolo, šprotais pakvepintas,
Su šypsena dainuoja Goga nuostabus...
Kiekvieną vakarą susirenka jis stiklo tarą,
Priduoda ir štai adekolonas nebrangus.
Ir sėdi Goga sau stotelėj toks laimingas-
Šilčiau miegoti šiandien bus!
Kai jaučias vienišas jis susiranda kitą Gogą.
Arba pradžiugina mažus vaikus.
Tai nuperka alaus, tai cigarečių poką,
Tas dėdė Goga nuostabus.
Gyvenimas jo šliaužo vis drėgnu asfaltu,
Taip pat ir žvilgsnis vaikiškai ramus.
Miegot jam gera ant suoliukų parke,
Kur naktį šoka vis dangus...
O jei netyčia alkis atkeliauja,
Konteineriai jį pakviečia pietų.
Ir Gogai vėlei gera pasidaro,
Prie žalio kiosko apsupto vaikų.