Kaip aš išmokau neverkti

Vėsų gysločio delną
ištiesia rasota pieva
kai suklumpu
ir lašelis skausmo
nurieda vaikiškais keliais
pažadu neverkti
nes boružės vaikeliai maži
ką tik užmigo
ir laikas skaičiuoti
jų taškelius
taip tikiuos
kad nei vienas nedingo
septyndarbė jų motulė
suplaus šaukštelius
raskilos ežerėlyje
pro pikto voro tvorą
palydės mane namo
nes vakaras jau
pievoj mūsų.