Kam meilę išvarei į šaltą žvarbią naktį?
Išvarinėjai ją balsu šiurkščiu...
Be jos neras tava širdis pavasario,
Be jos namai pavirs kalėjmu niūriu..
Be jos ir paukščiai rytmečių nebeišlaisvins,
Nekels vestuvių, nebesuks lizdų..
Be jos tau žemė dykuma atrodys
Ir vienišas tu jausies tarp žmonių.
Kam užtrenkei duris? Nutolo žingsnių aidas...
Ir sapnuose kankinti besugrįš...
Kam meilę išvarei, nejaugi nežinojai, kad paskuj ją,
Lyg ištikimas šuo, vis seks mana širdis?...