T kartuvės T

Nutraukus uždangą  - palieka plikos dienos
ir rodos nieko naujo šiandien, nieko blogo -
tik varnos vis tos pačios ir pajuodę
garsėdamos iškosi naktį  kovo.

O medžių šleifas pakely nutysta -
ir taip skaudu kažko, taip  nykiai rūpi -
supilti  į save  rūgštaus kefyro rūką,
supilti nieko naujo, kai to trūksta.

Ir eiti ten, kur ilguma į plotį,
kur niekas dar nebuvo, gervės kur nešoko -
iš žiburio dangaus  kantrybei  vangiai rūkstant
dar sykį prieškalnėj visi sutūpsim
ir broliai kartuves paruoš...